lutužis

lùtužis, -ė smob. (1) žr. lutis: 1. Žąsinas lùtužis Mc. Lutužės kiaulės Sd. | Lùtuželė trobelė Lkž. 2. Lutužėlė, t. y. žemgulė, merga J. Apsivyniojęs, apsikūmavęs – tikras lùtužis! Kv. Tas tavo vaikas tikras lùtužis, i su kuo aną šeri Ms.